Paulino Ribeiro. M.PA

"Hau simu knar ida nee laos oprtunidade, Maibe hanesan simu responsavelidade boot ida hodi hare no hadia servisu Administrasaun Munisipal".

Paulino Ribeiro. M.PA | Presidente Munisípiu Liquiçá

"Hau simu knar ida nee laos oprtunidade, Maibe hanesan simu responsavelidade boot ida hodi hare no hadia servisu Administrasaun Munisipal".

Hare Perfil
1. Jeografia

Likisa mak munisípiu  ida husi Timor-Leste, ne’ebé lokaliza iha parte oeste, ne’ebé halo fronteira ho Munisípiu Dili (este), Munisípiu Bobonaro no Ermera (sul), Munisípiu Bobonaro (oeste) no Mar Ombai (norte). Munisípiu referido iha postu administrativu 3 : Bazartette, Likisá no Maubara ne’ebé inklui 23 suku.
Demográfikamente, Likisá iha total de populasaun hamutuk 78,700 (tuir Census, projesaun 2019) no densidade populasaun mak 142,84 pp/km2 ba área 550.95 km2. Grupu de populasaun ida ne’e, koalia lian : Tetun, Tokodede no Mambae.

2. Toponímia

Hanesan mós ho munisípiu seluk, Likisá mós iha signifikadu próprio ba naran munisípiu nian. Liafuan ne mai husi liafuan Tokodede, ne’ebé conforme nia istória haktuir husi ema lia nain/ orador gentílico iha Likisá rasik hamosu versaun tolu, no versaun ida hosi tolu ne’e mak : iha tempu uluk português sira ho comunidade local (Tokodede oan sira) hahu hamos kanto/parte ida iha Liquiçá actual para hatur cidade. Fatin ne’e, antes ailaran tuan, quando hamos sai molin, roman no nakloke, haree iha tiha ‘mudança’, entaun Português sira husu ba komunidade local ‘mudança’ iha liafuan tokodede naran saida ? Komunidade local la kompreende liafuan ‘mudança’, entaun portugueses sira usa linguagem gestual ho liman : fila sira nian liman laran/tanen, entaun comunidade local foin komprende, sira dehan : Likis Aá, katak muda ka iha mudansa. No ikus mai fatin ne’ebé sira hamos tiha ona ne sira bolu ‘Likis Aá’ katak fatin ne muda aan, naroman los no ikus mais portugues sira pronuncia fali ho lian ‘Likisá’.

3. Istória

Tuir istória, antes Portugues sira estabelese sira nian autoridade iha rai Likisá, iha ona autoridade tradisional ne’ebé ukun. Iha tinan 1698, Governo Portugues introdús sira nia autoridade, liu husi Governador António Coelho Guerreiro. Iha tinan ne, sira começa halo intervenção ba Autoridade tradisional sira iha Timor, unklui iha Likisá. Iha loron 20 de Abril de 1859, liu husi Governador Afonso de Castro estabelese 11 Distritu, Likisá mos sai hanesan disrtito ida ho nia naran Distritu de Baubau no nia sede iha Maubara ne’ebé komposto husi reino Ermera, Maubara no Likisá. Liu tiha Segunda Guerra Mundial, Governador Oscar Ruas muda komando militar ne’e transforma fali ba Circuscriação Civil ne’ebé kompostu husi postu administrativu civil Likisá Vila, Maubara no Bazartete. Iha tempu okupasaun indonésia, Likisá sai hanesan Distritu no ikus mai sai hanesan munisípiu.

Lia-fuan “Liquiça” mai husi lia-fuan Tokodede, istória haktuir versaun tolu mak hanesan tuir mai ;
– Versaun dahuluk hateten katak iha tempo uluk , Portugues sira ho komunidade lokál (Tokodede oan sira) hahu hamos kanto/parte ida iha Liquiça atuál para hodi estabelese sidade ka vila. Fatin
refere, antes ailaran tuan, wainhira hamos sai molik, roman no nakloke, hare iha tiha “mudança”, entaun Portugues sira husu ba komunidade lokál “mudança?” iha liafuan tokodede naran saida Komunidade lokál la kompreende lia-fuan “mudança”, entaun portugues sira usa linguajen de jestu ho liman “ fila sira nia liman laran /tanen , entaun komunidade lokál foin kompreende, sira
dehan “Likis Aá” katak muda ka iha mudança. E ikus mai fatin ne’ebé sira hamos tiha ona ne’e sira bolu “ Likis Aá” katak fatin ne’e muda-an, naroman los no ikus mai Portugues sira pronunsia fali
ho lian “Liquiça.

– Versaun daruak haktuir katak lia-fuan “Liquiça” mai husi lian Tokodede ne’ebé kompostu hosi lia-fuan rua : “Likiki” no ”Sau”, “Likiki” signifika manu Makikit, “Sau “ signifika nia Knuk. Hori uluk iha vila atuál Liquiça, ema lahela no fatin ne’e antigamente hanesan de’ít fatin pasajen, iha fatin refere barak ho Ai Hali ne’ebé fó mahan, iha ai hali tutun sira iha manu Makikit nia
Knuk barak, tamba ne’e maka ema sempre dehan fatin ne’e “Likisau” katak manu Makikit nia Knuk no ikus mai Portugues sira pronunsia tiha ho lia fuan Liquiça.

– ‘Versaun datoluk haktuir katak Liquiça mai husi liafuan “Likusaen”, istória haktuir katak uluk Liquiça ne’e refere ba ema étniku Tokede ka Lekedee . Étniku ida ne’e hela iha parte Likisaen –
Maubara no Baraitutu ka Bazartete, ida ne’e, iha parte Ermera. Tuir ema uluk haktuir katak Likisaen maubara fatin liurai Likusaen hela ba no tuir ema balun dehan katak liurai likusaen mai
husi Suai Kamnassa no foho Ramelau. Iha funu ida entre ema Tetun Wehali no Likusaen, ema Likusaen lakon ho nune’e sira muda mai hela fali iha rai Likusaen Maubara no ikus mai hamosu
liafuan Likisan ne’ebé ikus mai ho lian Portugues pronunsia tiha fali Liquiça.

4. Klima

Em termos de klima, jeralmente klima iha Munisipiu Likisá hanesan ho munisípiu seluk iha Timor-Leste.  Durante fulan maio too julho, médio udan mak udan dala rua por semana no durante fulan novembro too janeiro médio udan sempre mai horas rua nian laran por dia. Durante fulan agosto too outubro, klima manas no rai maran, sem udan. Klima médio mak husi 23,6C-31,8C, ho klima ne’e aas to’o 38C.

5. Pontu Interese

Pontu interese husi munisípiu Likisá mak : Prisão  Ai-pelo, Tasi ibun Lauhata, Tasi ibun Tibalau, Sia-Maria, Puzada Maubara, Benteng Maubara no nsst…

6. Karaterístiku Terenu

Karaterístika terenu munisípiu Liquça, tuir klasifikasaun Asian Terrain Classification System, munisípiu Liquça iha porsentu 60 Montaña, porsentu 34 Rai Tetuk, no kondisaun terenu Rolando (kondisaun rai tun-sae) iha porsentu 6.

7. Divizaun no Luan Área Administrativa

Divizaun administrativa munisípiu Liquiça, tuir divizaun hosi aministrasaun tempu Portugues, estatutu Munisípiu Liquiça nudar konselu administrasaun, ho postu administrativu 3 no suku hamutuk 23. Iha tempu okupasaun munisípiu Liquiça nudar kabupaten ho kecamatan 3 no desa hamutuk 23. Depois Timor leste restaura independencia iha 20 de Maio de 2002, munisípiu Liquiça rejista nudar distritu no ninia sub-distritu 3, suku 23 no aldeia hamutuk 134.

Postu administrativu

  1. Diresaun Servisu Munisipál Jestaun Dezastre Naturais

  2. Diresaun Servisu Munisipál PDIM

  3. Diresaun Servisu Munisipál Rejistu, Notariadu no Kadastru

  4. Diresaun Servisu Munisipál Seguransa Alimentar

    Rezultado previsto Anual 052: Administração Municipal de Liquiçá Rezultadu Detallu (Fulan 3) 2023 Kódigu Programa / Objetivu Médiu Prazu / Indikador Outcome / Subprograma

  5. Diresaun Servisu Munisipál Jestaun Merkadu no Turismu

    Dekretu-Lei n.° 3/2016 de 16 Marsu Artigu 13.º  Kompeténsiasira iha área Jestaun Merkadu no Turizmu Base legal bazeia ba artigo 13.   Kompete ba Administrasaun

  6. Diresaun Servisu Munisipál Protesaun Sívil

Planu annual

Tinan Total proposta orsamentu Anexu
No data

Orsamentu Anual Alokadu

Tinan Orsamentu Alokadu
No data
Membrus

Kunhese membru konselhu sira

Paulino Ribeiro. M.PA
Presidente Autoridade Municipio de Liquiçá
  • (+670) 76764286
  • pribeiro@municipio.gov.tl
Fernando da Conceição, Lic. SP.M.SP
Secretario Munisipál Administrasaun no Finanças
  • (+670)77336896
  • fdconceicao@municipio.gov.tl
Francisco dos Santos Pereira, L.CD
Secretario Municipál Administrasaun Planeamento, Investimento e Dezenvolvimento Integrado da Autoridade Municipio Liquiça
  • +67077809804
  • fdspereira@municipio.gov.tl
Zito António de Oliveira da Costa,Lic.CSH
Secretario Municipál dos Asuntos Sociais e as Organizaçoes
  • +67077773674
  • zacosta@municipio.gov.tl
Paulino Ribeiro. M.PA
Presidente Autoridade Municipio de Liquiçá
  • (+670) 76764286
  • pribeiro@municipio.gov.tl
Fernando da Conceição, Lic. SP.M.SP
Secretario Munisipál Administrasaun no Finanças
  • (+670)77336896
  • fdconceicao@municipio.gov.tl
Francisco dos Santos Pereira, L.CD
Secretario Municipál Administrasaun Planeamento, Investimento e Dezenvolvimento Integrado da Autoridade Municipio Liquiça
  • +67077809804
  • fdspereira@municipio.gov.tl
Zito António de Oliveira da Costa,Lic.CSH
Secretario Municipál dos Asuntos Sociais e as Organizaçoes
  • +67077773674
  • zacosta@municipio.gov.tl
João Nascimento Braz
Diretor Serviso Munisipál Diresaun Administrasaun no Rekursus Humanu
  • +67078066550
  • jnbraz@municipio.gov.tl

© 2024 Administrasaun Munisípiu Liquiçá