Pedro Paulo Gomes

Servisu ba rai ida ne’e nia diak , saida mak ita iha,ita halo kontribuisaun atu kontribui ba moris diak povu nian ho responsabilidade. “Hametin Unidade, Unifika Forsa ba Progressu Liquiçá nian” (Hu Iso Lara Iso, Isin-Putu Lolon-Bremu)

Hare Perfil

Pedro Paulo Gomes | Presidente Munisípiu Liquiçá

"Servisu ba rai ida ne’e nia diak , saida mak ita iha,ita halo kontribuisaun atu kontribui ba moris diak povu nian ho responsabilidade. “Hametin Unidade, Unifika Forsa ba Progressu Liquiçá nian” (Hu Iso Lara Iso, Isin-Putu Lolon-Bremu)

Hare Perfil
1. Jeografia

Likisa mak munisípiu  ida husi Timor-Leste, ne’ebé lokaliza iha parte oeste, ne’ebé halo fronteira ho Munisípiu Dili (este), Munisípiu Bobonaro no Ermera (sul), Munisípiu Bobonaro (oeste) no Mar Ombai (norte). Munisípiu referido iha postu administrativu 3 : Bazartette, Likisá no Maubara ne’ebé inklui 23 suku.
Demográfikamente, Likisá iha total de populasaun hamutuk 78,700 (tuir Census, projesaun 2019) no densidade populasaun mak 142,84 pp/km2 ba área 550.95 km2. Grupu de populasaun ida ne’e, koalia lian : Tetun, Tokodede no Mambae.

2. Toponímia

Hanesan mós ho munisípiu seluk, Likisá mós iha signifikadu próprio ba naran munisípiu nian. Liafuan ne mai husi liafuan Tokodede, ne’ebé conforme nia istória haktuir husi ema lia nain/ orador gentílico iha Likisá rasik hamosu versaun tolu, no versaun ida hosi tolu ne’e mak : iha tempu uluk português sira ho comunidade local (Tokodede oan sira) hahu hamos kanto/parte ida iha Liquiçá actual para hatur cidade. Fatin ne’e, antes ailaran tuan, quando hamos sai molin, roman no nakloke, haree iha tiha ‘mudança’, entaun Português sira husu ba komunidade local ‘mudança’ iha liafuan tokodede naran saida ? Komunidade local la kompreende liafuan ‘mudança’, entaun portugueses sira usa linguagem gestual ho liman : fila sira nian liman laran/tanen, entaun comunidade local foin komprende, sira dehan : Likis Aá, katak muda ka iha mudansa. No ikus mai fatin ne’ebé sira hamos tiha ona ne sira bolu ‘Likis Aá’ katak fatin ne muda aan, naroman los no ikus mais portugues sira pronuncia fali ho lian ‘Likisá’.

3. Istória

Tuir istória, antes Portugues sira estabelese sira nian autoridade iha rai Likisá, iha ona autoridade tradisional ne’ebé ukun. Iha tinan 1698, Governo Portugues introdús sira nia autoridade, liu husi Governador António Coelho Guerreiro. Iha tinan ne, sira começa halo intervenção ba Autoridade tradisional sira iha Timor, unklui iha Likisá. Iha loron 20 de Abril de 1859, liu husi Governador Afonso de Castro estabelese 11 Distritu, Likisá mos sai hanesan disrtito ida ho nia naran Distritu de Baubau no nia sede iha Maubara ne’ebé komposto husi reino Ermera, Maubara no Likisá. Liu tiha Segunda Guerra Mundial, Governador Oscar Ruas muda komando militar ne’e transforma fali ba Circuscriação Civil ne’ebé kompostu husi postu administrativu civil Likisá Vila, Maubara no Bazartete. Iha tempu okupasaun indonésia, Likisá sai hanesan Distritu no ikus mai sai hanesan munisípiu.

4. Klima

Em termos de klima, jeralmente klima iha Munisipiu Likisá hanesan ho munisípiu seluk iha Timor-Leste.  Durante fulan maio too julho, médio udan mak udan dala rua por semana no durante fulan novembro too janeiro médio udan sempre mai horas rua nian laran por dia. Durante fulan agosto too outubro, klima manas no rai maran, sem udan. Klima médio mak husi 23,6C-31,8C, ho klima ne’e aas to’o 38C.

5. Pontu Interese

Pontu interese husi munisípiu Likisá mak : Prisão Maupelo, Tasi ibun Lauhata, Tasi ibun Tibalau,nsst…

Postu administrativu

Planu annual

Tinan Total proposta orsamentu Anexu
No data

Orsamentu Anual Alokadu

Tinan Orsamentu Alokadu
No data
Membrus

Kunhese membru konselhu sira

© 2020 Administrasaun Munisípiu Liquiçá