SERVISU MUNISIPAL REJISTU NOTARIADO NO KADASTRAIS



PROFAIL

DIRESUAN SERVISU MUNICIPAL

REGISTO NOTARIADO E SERVISU CADASTRAIS

TINAN 2024

  1. Introdusaun

Diresun Registu sivil

hanesan instituisaun Governu nian, nebe estabelese iha municipiu Liquica, iha  tempu administrasaun UNTAET nian iha tinan 2000 instituisaun ne’e rasik ho naran civil  Registration  ou conservatorio rejistration, no ikus mai UNTAET entrega instituisaun ne’e ba administrasaun timor-leste iha tinan 2002. Depois iha tinan 2004 muda ho naran departamentu rejisto civil de liquiça. Depois ho lala’ok sira iha leten ne’e hotu to’o iha tinan 2008 to’o  2009 ita hanaran departamentu  rejisto civil

e do notariado do municipio de liquiça.

Depois hala’o servisu  sira ne’e hotu iha fulan marsu tinan 2010 instituisaun ne’e ita hanaran conservatória dos rejisto do municipio de liquiça no sei ezisti to’o agora daudaun. Refensia  nudar   matadalan   ba   ezecusaun   programa  ka   acatividades    maka   hanesan  Konstitusaun Republika  demokratika de Timor Leste artigo 18. No 2 labarik  sira  hetan direito hotu-hotu  nebe mundo Rekoñese, hanesan  direito  sira nebe  hakerek ona  iha komvensaun internasional, nebe estado  aprova no Simu ona ba  ratifica  fila fali.

Konvensaun direito  labarik nian artigo  7 no 1 labarik sei  regista  kedas wainhira  nia  moris,  no  sei  iha Direito atu hetan naran, direito atu hetan Nasinalidade, no  mos se bele  karik iha direito atu  koñese  inan Aman  rasik  i hetan  kuidadu  hosi  sira . Regulamento UNTAET  no 3 ∕ 2001  1 março, Artigo  5 liña  1.1 labarik ida  Moris,  nia  inan  e  aman ou Parente  iha dever  atu   ba  regista  sira  nia  oan  nee  iha  semana  hat  (4 )  nia  laran  iha  Konservatória  Registo  sivil  nian.

Konstituisaun Republika  Democratika de Timor  Leste   Artigo  3  no 2  sidadun  nanis  timor  leste  nian Tiomr  leste  nia  ema  nebe  moris  nanis  iha  rai  nasional , oan  sira  nebe  aman  ka  inan  moris  iha timor leste,   oan  sira  nebe  aman  inan  laiha, nasionalidade  eh  rai  moris  fatin  lahatene, Oan  sira  nebe  aman  ka   inan  ema   rai  seluk,  nbe   idade   ona  tinan  sanulu   resin  hitu,  no  sira  rasik   mak  hili sai timor oan. Lei  no 9 ∕ 2002  loron  5   fulan   Novembro, lei nasinalidade  artigo  23, prova  nasionalidade originário, nasionalidade Timorense originário ba ema sira  nebe moris  iha teritóriu  timorense hosi aman ka  inan  timorense  hetan   prova  hosi   assento  Moris   nian,  iha  nebe  sei  lahetan  lian  nebe  kontrario, nasionalidade timorense  ba ema  nebe moris iha estrangeiro  sei  prova  tuir  kazu  ida  idak,  hosi  registo  declarasaun   ida  nebe  depende   hodi  atu fo  karik  tuir  lian   hakerek   iha  assento   nian,  hakerek  tuir  inskrisaun  iha  registo  sivil   timorense, ka  sertidaun  sarani  nian. Decreto – Lei  no  1∕ 2004 ,4  de fevreiro,  regulamento  da  lei  da  nasionalidade  artigo  1  nasionalidade  originaria por epeito da lei. Têm  direito  a nasionalidade timorense os individuos  nascidos  em  territória timorense, filhos de  pai ou mãe  nascidos em timor leste,  em  cujo  assento de  nascimento  se  mencion  nasionalidade   timorense  de  algum  dos   progenitoris,  em   cujo  assento  de  nascimento se  indique o  desconhecimentoda nasionalidade dos  progenitoris, não  de indiquem os   progenitoris ou  idique a prova da sua  codição  de apatrida, filho de pai  e  mãe estrangeiro,  que após  os   17  anos   de  idade   declarem  queren   ser  timorense. Tem  direito  a  nasionalidade   timorense,  os   individuos   nasidos   em   teritório estrangeiro   de  cujo     assento  de   nascimento  conste   a  menção   espesial  de que  o pai  ou a  mãe  são timorenses,  nota   de   entendemento   entre   Ministerio   Justiça,  Ministerio  Saude,  Miniaterio  Estatal,   Ministerio Educasaun, igreja , ONG Servicu  ba feto no labarik  no  UNICEF. Decreto  Lei no  16 ; 2003  kona ba identificação  Civil e criminal  alein  ida nee  iha   mos  Codigo  Civil  hanesan  papel  base  legal  ida  atu identifica identidade  sidadaun   timor  Oan nebe  maka Moris no hela  iha Teritória  Timor Leste.

Lei n.o 9/2002 loron 5 fulan Novembru, Lei Nasionalidade Artigu 23.o Prova nasionalidade orijináriu: Nasionalidade timorense orijináriu bá ema sira ne’ebé moris iha territótiu timorense husi aman ka inan timorense hetan prova husi asentu moris nian, iha ne’ebé sei lahetan lian ne’ebé kontrariu; Nasionalidade timorense bá ema ema ne’ebé moris iha entranjeiru sei prova tuir kazu ida-idak, husi rejistu deklarasaun ida ne’ebé depende hodi atu fó karik tuir lian hakrek iha asentu nian, hakerek tuir inskrisaun iha rejistu sivil timorense, ká sertidaun sarani nian.

Decreto-Lei n.o 2/2004, 4 de Fevereiro, Regime Jurídico da Identificação Civil  artigu 1.o  to’o artigu 17.o  temi konaba Billhete de identidade.Nota de Entedementu Entre Ministériu Justisa, Ministériu  Saúde, Miniatériu Estatal, Ministériu Edukasaun, Igreja,ONG servisu ba Feto, Labarik no UNICEF.

Decreto Lei Número 16/2003 konaba Identificação Civil  e Criminal Alein ida ne’e, iha mós Codigo Civil hanesan papel base legal ida, atu identifika identidade sidadaun Timor Oan ne’ebé maka moris no hela iha teritorial Timor Leste.Diploma Ministerial N.o 199/GM/MAEOT/IX/09 de 15 de Setembro, Fixa Númeru Suco no Aldea iha Terrirtorio Nasional, Artigo 2 Distribuisaun denominasaun suco no aldeia sira.Konvensaun direito  labarik nian artigo  7 no 1 labarik sei  regista  kedas wainhira  nia  moris,  no  sei  iha Direito atu hetan naran, direito atu hetan Nasinalidade, no  mos se bele  karik iha direito atu  koñese  inanAman  rasik  i hetan  kuidadu  hosi  sira .Regulamento UNTAET  no 3 ∕ 2001  1 março, Artigo  5 liña  1.1 labarik ida  Moris,  nia  inan  e  aman ou Parente  iha dever  atu   ba  regista  sira  nia  oan  nee  iha  semana  hat  (4 )  nia  laran  iha  Konservatória  Registo  sivil  nian. Konstituisaun Republika  Democratika de Timor  Leste   Artigo  3  no 2  sidadun  nanis  timor  leste  nian Timor  leste  nian  ema  nebe  moris  nanis  iha  rai  nasional , oan  sira  nebe  aman  ka  inan  moris  iha timor leste,   oan  sira  nebe  aman  ina  laiha, nasionalidade  eh  rai  moris  fatin  lahatene, Oan  sira  nebe  aman  ka   inan  ema   rai  seluk,  nbe   idade   ona  tinan  sanulu   resin  hitu,  no  sira  rasik   mak  hili sai timor oan.

Lei n.o 9/2002 loron 5 fulan Novembru, Lei Nasionalidade Artigu 23.o Prova nasionalidade orijináriu: Nasionalidade timorense orijináriu bá ema sira ne’ebé moris iha territótiu timorense husi aman ka inan timorense hetan prova husi asentu moris nian, iha ne’ebé sei lahetan lian ne’ebé kontrariu; Nasionalidade timorense bá ema ema ne’ebé moris iha entranjeiru sei prova tuir kazu ida-idak, husi rejistu deklarasaun ida ne’ebé depende hodi atu fó karik tuir lian hakrek iha asentu nian, hakerek tuir inskrisaun iha rejistu sivil timorense, ká sertidaun sarani nian.

Decreto – Lei  no  1 ∕ 2004 ,4  de fevreiro,  regulamento  da  lei  da  nasionalidade  artigo  1  nasionalidade  originaria por epeito da lei. Têm  direito  a nasionalidade timorense os individuos  nascidos  em  territória  timorense, filhos de  pai ou mãe  nascidos em timor leste,  em  cujo  assento de  nascimento  se  menciona  nasionalidade   timorense  de  algum  dos   progenitoris,  em   cujo  assento  de  nascimento se  indique o  desconhecimentoda nasionalidade dos  progenitoris, não  de indiquem os   progenitoris ou  idique a prova da sua  codição  de apatrida, filho de pai  e  mãe estrangeiro,  que após  0s   17  anos   de  idade   declarem  queren   ser  timorense.

Tem  direito  a  nasionalidade   timorense,  os   individuos   nasidos   em   teritório estrangeiro   de  cujo  assento  de   nascimento  conste   a  menção   espesial  de que  o pai  ou a  mãe  são timorenses,  nota   de   entendemento   entre   Ministerio   Justiça,  Ministerio  Saude,  Miniaterio  Estatal,   Ministerio Educasaun, igreja , ONG Servicu  ba feto no labarik  no  UNICEF. Decreto  Lei no  16 ; 2003  kona ba identificação  Civil e criminal  alein  ida nee  iha   mos  Codigo  Civil   hanesan  papel  base  legal  ida  atu identifica identidade  sidadaun   timor  Oan nebe  maka Moris no hela  iha Teritória  Timor Leste.

BASE  LEGAL ;

  1. Konstituisaun Republika Democratika de Timor  Leste   Artigo  3  no 2
  2. Regulamento UNTAET no 3 ∕ 2001  1 março, Artigo  5 liña  1
  3. DL 3/2016 nebe altera Dalima ho 84/2023.
  4. Nota de entendemento entre Ministerio Justiça, Ministerio  Saude,  Miniaterio  Estatal,   Ministerio Educasaun, igreja , ONG Servicu  ba feto no labarik  no  UNICEF.
  5. Decreto Lei no  16 ; 2003  kona ba identificação  Civil e criminal  alein  ida nee  iha   mos  Codigo  Civil   hanesan  papel  base  legal  ida  atu identifica identidade  sidadaun   timor  Oan nebe  maka Moris no hela  iha Teritória  Timor Leste.
  6. Knar atu Implementa servisu nebe  mak DL 6/2015 artigo
  7. Diploma ministerial Artigo 8  aline 1, no. artigo 11 alinea 1. Koalia kona rai nebe sei administra husi Estado.

KOMPETENSIAS SMRNSC :

1. 17º pontu 1) husi DL 3/2016 nebe altera Dalima ho 84/2023, hatur kompetensia REJISTU, NOTARIADU NO KADASTRU mak :

a. Investe e harí, konserva, hadi’a no halo apetrechamentu ba edifísiu konservatóriu no servisu notariadu

b. Assegura simu no enkamiña rekerimentu hirak nebe partikular sira submete, ba Konservatória kompetente, tuir matéria no territóriu;

c. Assegura distribui dokumentu hirak nebe fo-sai hosi Konservatória, ba partikulár sira, relasiona ho sira-nia rekerimentu;

d. Fo-sai deklarasaun sira kona-ba idoneidade(kapasidade) pessoál no hela-fatin, relasiona ho rekerimentu hosi partikular sira;

e. Identifika propriedade hirak mamuk no propriedade hirak uza hela, propriedade hirak ne’e hanesan edifísiu hirak metin iha rai, ho terrenu hirak hale’u nia, nebe pertense ba Estadu no tama iha ninia sirkusnkrisaun administrativa;

f. Identifika ema sira nebe uza ka na’in ba rai hirak uza hela, nebe pertense ba Estadu no tama iha ninia sirkunskrisaun administrativa;

g. Promove iha regulariza situasaun hirak kona-ba ema uza ka sai na’in ba rai hirak mamuk maibe latuir regra no rai sira ne’e pertense ba Estadu no tama iha ninia sirkunskrisaun administrativa, maibé labele prejudika fali kompeténsia hirak própriu hosi Tribunal sira;

h. Kolabora ho instituisaun judisiál sira no ho organizasaun komunitária sira iha buka solusaun ba litíjiu (problema) nebe relasiona ho rikusoi-metin nebe lokaliza iha ninia sirkunskrisaun administrativa;

i. Organiza kadastru munisipál ba rai hirak mamuk no rai hirak uza hela no pertense ba Estadu no tama iha ninia sirkunskrisaun administrativa.

I.1.  MISAUN no VISAUN

MISAUN  (Artigo 53)

Servisu Munisipál Rejistu Notariadu no Servisu Kadastrál mak servisu husi Autoridade Munisipál ne’ebé nia misaun, ho orientasaun husi Prezidente Autoridade Munisipál, atu garante aplikasaun lejislasaun no ezekusaun polítika públika no programa governu nian iha ámbitu sira rejistu sira, notariadu no servisu rejistu nian.

Hirak ne’e mak kna’ar sira husi Servisu Munisipál Rejistu Notariadu no Servisu Kadastrál sira

a. Propoin ba Prezidente Autoridade Munisipál abertura prosedimentu aprovizionamentu ba ezekusaun obra konstrusaun, konservasaun  ka reparasaun ba edifísiu sira ba instalasaun ka iha ne’ebé servisu rejistu no notariadu instala tiha ona;

b) Kolabora ho Servisu Aprovizionamentu Munisipál hodi prepara espesifikasaun téknika ne’ebé tenke hatama iha dokumentu prosedimentu aprovizionamentu nian ho hanoin ba adjudikasaun kontratu públiku ba ezekusaun obras ba konstrusaun, konservasaun ka reparasaun edifísiu ba instalasaun ka iha ne’ebé servisu rejistu no notariadu instala tiha ona;

c) Simu no rejista aplikasaun ba emisaun sertifikadu ida nee idade pesoál no prepara proposta ba desizaun ida hosi Prezidente Autoridade Munisipál kona-ba ida-ne’e;

d) Simu, rejista no enkamiña, ba rejistu kompetente ka servisu notariadu, kualkér dokumentu ka pedidu hosi indivíduu sira ne’ebé diriji ba servisu sira-ne’e ne’ebé la ezije prátika aktu sira pesoalmente;

e) Simu, rejista no entrega, ba indivíduu sira ne’ebé hato’o ona pedidu ba servisu rejistu ka notariadu liu hosi Autoridade Munisipál, resposta, desizaun ka sertifikadu sira ne’ebé servisu hirak ne’e haruka;

f) Kria no mantein rejistu atu alizadu kona-ba propriedade Estadu nian iha munisípiu;

g) Hala’o asaun identifikasaun no estadu konservasaun patrimóniu imobiliáriu Estadu nian iha munisípiu;

h) Identifika titular kaposuidór bens imobiliárius Estadu nian iha munisípiu;

i) Identifika situasaun okupasaun irregular propriedade Estadu nian iha munisípiu;

j) Informa ba Prezidente Autoridade Munisipál kona-ba situasaun okupasaun illegal propriedade Estadu nian no formula proposta, atu dirije ba Diresaun Jerál Terras no Propriedade sira Ministériu Justisa nian, ba konkluzaun kontratu arrendamentu ka despeju administrative ba okupante ilegál no relata faktu sira ba Ministériu Públiku;

k) Simu, rejista no fóin strusaun ba prosesu adjudikasaun arrendamentu nian ba propriedade Estadu nian iha munisípiu no fó opiniaun kona-ba valor ho si aluga sira ne’ebé seikobra tan ba proposta arrendamentu nian;

l) Asegura kumprimentu ba kontratu arrendamentu kona-ba propriedade imobiliária Estadu nian iha munisípiu;

m) Fóin strusaun ba prosesu atribuisaun ofisiál bens imobiliárius Estadu nian ba órgaun ka servisu Administrasaun Lokál Estadu nian;

n) Fó opiniaun kona-ba atribuisaun pozisaun kontratu la iha kontratu arrendamentu ba propriedade Estadu nian iha munisípiu;

o) Fó opiniaun kona-ba sub-arrendamentu propriedade imobiliária Estadu nian iha munisípiu;

p) Fó-hatene funsionáriu no ajente sira Administrasaun Públika nian ne’ebé hetan atribuisaun ba uma funsaun atu fó fila sira livre husi ema no propriedade, hafoin termina sira-nia relasaun profisionál ho Estadu;

q) Halo kolaborasaun ho instituisaun judicial sira no organizasaun komunitária sira hodi resolve disputa sira ne’ebé envolve propriedade imobiliária;

r) Halao knar sira seluk iha domíniu sira rejistu nian, notariadu no servisu kadastrál sira ne’ebé presiza ba dezempeñu kompeténsia sira ne’ebé sai responsabilidade ba Autoridade Munisipál, ne’ebé determina hosi nia superiór no ne’ebé la’ós responsabilidade hosi órgaun seluk ka servisu Autoridade Munisipál nian.

Konservatoriu Registo Civil maka, hala’o ka presta servisu ba publiku tuir programa ne’ebé trasa ona iha Planu  Asaun Anual kada DGSRN, no planu sira refere sei konkretiza iha Planu Operasional ka Panu Aktividade kada Munisipiu ida idak iha Munisipiu Hotu inklui Munisipiu Liquiça, atu hakbesik atendimentu ba publiku no husi kedas tempu Estadu UNTAET nia tempu, simu dokumentu husi Munisipiu Sira no halo prosesamentu iha nasional, no depois de restaurasaun independensia RDTL iha tinan 2002 nasional komesa fo ona kompetencia ba munisipiu sira atu simu, Prosesa no sei fo legalidade iha regional deit, fahe ba regional Dili ho Baucau. To’o  ohin loron hala’o nafatin servisu ne’ebé iha relasaun ho parseira registu Moris ligadu ho konfiksaun relijiosas diosese tolu hanesan Diosesa Baucau, Dili, Maliana, Ministeriu relevante, hanesan (Ministeriu Saude, Ministeriu Administrasaun Estatal, Ministeriu Finansas, Ministeriu Justisa ho ONG Internasional hanesan UNICEF, parseiru antigo, PLAN, World Vision nebe servisu hodi atinje metas ba registu moris nian nebe konsagra ona liu husi MoU iha tinan 2007 ne’e no halo renovasaun ho aumenta tan diosese Maliana iha 2010/2011,

I.2. VISAUN

 Nu’udar mehi ida ne’ebé diak liu iha futuru, iha planu anual DGSRN no planu aktividade ka planu operasional ne’ebé halo husi Munisipal sira inklui Munisipiu Liquiça tenki banati tuir PAA ne’ebé trasa ona husi DGSRN Díli no Munisipiu sira baseia ba planu asaun anual  DGSRN halo kontinuasaun ba planu aktividade ka planu operasional; ne’ebé iha futuru atu realiza mak hakbesik tan atendimentu ba sidadaun sira iha baze; atu hari’i tan edifisiu Registo Civil Ou Departamentu Registo Civil iha kada posto ne’ebé distansia dook husi kapital munisipal suku rua nulu resin tolu (23) no  Aldeia  (134) iha Munisipiu Liquiça, karik estabelese tan Posto Administrativu Loes, hamutuk hari’i iha postu tolu hanesan Bazartete, Loes ho Maubara, no Posto Administrativo Liquiça mai direta edifisiu DMCSRN Munisipiu Liquiça, tamba distánsia besik hela  no Liquiça sei aumenta tan suku ida ba suku 23 hamutuk suku 24, atu atinji visaun hirak hirak ne’e tenki iha vontade no esforsu tomak entre ministeriu relevante  atu halo konvokatoriu ruma hodi bele fo hanoin ba parseiru save ba Registo Moris nian iha territoriu nasional tomak atu kumpri no halo tuir idaidak nia knaar ne’ebé  konsagra ona iha MoU nia laran atu bele halo servisu diak liu iha futuru, Sosializasaun lei sira relevante registo Moris No lei cadasatrais nian ba sidadaun hotu katak ne’e importante tebes ba sidadaun tomak  iha Timor Leste.

AKTIVIDADES SERVISU MUNICIPAL REGISTO  NOTARIADO E SERVICU CADASTRAIS

Programa  Acesso à Justiça iha  Programa ,Sub  Programa no aktividade :

Programa :         1

Sub Programa :  2

Atividade       :   4

ESTRUTURA ORGANIGRAMA

DIREÇÃO SERVIS

U MUNICIPAL  REGISTO  NOTARIADO SERVISU CADASTRAIS

MUNISIPIU DO LIQUIÇÁ

REKURSUA  HUMANUS  DSMRNSC.

NO NARAN FUNSIONARIO ID No. POSISAUN GRAU No. HP
1 2 3 4 5 6
1 Jacinto Maria Augsuto 6826 – 8 Diretur SMRNSC TP/D/7 78592565
2 Ruben José Martins Freitas 23985-2 Xefe  Dep  SRN TP/D/1 77426943
3 Abilio Ramos 24049-4 Xefe  Dep  STPC TA/E/5 77987146
4 Alexandrinha S dos Santos 46694-8 Ajente AP Apoio SRN ATA/F 76688678
5 Etelvina Maria dos Santos Cazuais ATA/F 76302216
6 Lidia Sampaio de Oliveira Cazuais ATA/F 76530224
7 Octavia dos Santos Cazuais ATA/F 75763380
8 Natalina Maria Alves Correia Cazuais ATA/F
9 Elvia Boavida da Silva Cazuais ATA/F 78154950
10 Natalino Sequeira da Silva Cazuais ATA/F
11 Juvinal de Jesus Cazuais ATA/F

bele download formatu PDF iha kraik


© 2025 Administration Municipalitu of Liquiçá