SERVISU MUNISIPAL REJISTU NOTARIADO NO KADASTRAIS
PROFAIL
DIRESUAN SERVISU MUNICIPAL
REGISTO NOTARIADO E SERVISU CADASTRAIS
TINAN 2024
- Introdusaun
Diresun Registu sivil
hanesan instituisaun Governu nian, nebe estabelese iha municipiu Liquica, iha tempu administrasaun UNTAET nian iha tinan 2000 instituisaun ne’e rasik ho naran civil Registration ou conservatorio rejistration, no ikus mai UNTAET entrega instituisaun ne’e ba administrasaun timor-leste iha tinan 2002. Depois iha tinan 2004 muda ho naran departamentu rejisto civil de liquiça. Depois ho lala’ok sira iha leten ne’e hotu to’o iha tinan 2008 to’o 2009 ita hanaran departamentu rejisto civil
e do notariado do municipio de liquiça.
Depois hala’o servisu sira ne’e hotu iha fulan marsu tinan 2010 instituisaun ne’e ita hanaran conservatória dos rejisto do municipio de liquiça no sei ezisti to’o agora daudaun. Refensia nudar matadalan ba ezecusaun programa ka acatividades maka hanesan Konstitusaun Republika demokratika de Timor Leste artigo 18. No 2 labarik sira hetan direito hotu-hotu nebe mundo Rekoñese, hanesan direito sira nebe hakerek ona iha komvensaun internasional, nebe estado aprova no Simu ona ba ratifica fila fali.
Konvensaun direito labarik nian artigo 7 no 1 labarik sei regista kedas wainhira nia moris, no sei iha Direito atu hetan naran, direito atu hetan Nasinalidade, no mos se bele karik iha direito atu koñese inan Aman rasik i hetan kuidadu hosi sira . Regulamento UNTAET no 3 ∕ 2001 1 março, Artigo 5 liña 1.1 labarik ida Moris, nia inan e aman ou Parente iha dever atu ba regista sira nia oan nee iha semana hat (4 ) nia laran iha Konservatória Registo sivil nian.
Konstituisaun Republika Democratika de Timor Leste Artigo 3 no 2 sidadun nanis timor leste nian Tiomr leste nia ema nebe moris nanis iha rai nasional , oan sira nebe aman ka inan moris iha timor leste, oan sira nebe aman inan laiha, nasionalidade eh rai moris fatin lahatene, Oan sira nebe aman ka inan ema rai seluk, nbe idade ona tinan sanulu resin hitu, no sira rasik mak hili sai timor oan. Lei no 9 ∕ 2002 loron 5 fulan Novembro, lei nasinalidade artigo 23, prova nasionalidade originário, nasionalidade Timorense originário ba ema sira nebe moris iha teritóriu timorense hosi aman ka inan timorense hetan prova hosi assento Moris nian, iha nebe sei lahetan lian nebe kontrario, nasionalidade timorense ba ema nebe moris iha estrangeiro sei prova tuir kazu ida idak, hosi registo declarasaun ida nebe depende hodi atu fo karik tuir lian hakerek iha assento nian, hakerek tuir inskrisaun iha registo sivil timorense, ka sertidaun sarani nian. Decreto – Lei no 1∕ 2004 ,4 de fevreiro, regulamento da lei da nasionalidade artigo 1 nasionalidade originaria por epeito da lei. Têm direito a nasionalidade timorense os individuos nascidos em territória timorense, filhos de pai ou mãe nascidos em timor leste, em cujo assento de nascimento se mencion nasionalidade timorense de algum dos progenitoris, em cujo assento de nascimento se indique o desconhecimentoda nasionalidade dos progenitoris, não de indiquem os progenitoris ou idique a prova da sua codição de apatrida, filho de pai e mãe estrangeiro, que após os 17 anos de idade declarem queren ser timorense. Tem direito a nasionalidade timorense, os individuos nasidos em teritório estrangeiro de cujo assento de nascimento conste a menção espesial de que o pai ou a mãe são timorenses, nota de entendemento entre Ministerio Justiça, Ministerio Saude, Miniaterio Estatal, Ministerio Educasaun, igreja , ONG Servicu ba feto no labarik no UNICEF. Decreto Lei no 16 ; 2003 kona ba identificação Civil e criminal alein ida nee iha mos Codigo Civil hanesan papel base legal ida atu identifica identidade sidadaun timor Oan nebe maka Moris no hela iha Teritória Timor Leste.
Lei n.o 9/2002 loron 5 fulan Novembru, Lei Nasionalidade Artigu 23.o Prova nasionalidade orijináriu: Nasionalidade timorense orijináriu bá ema sira ne’ebé moris iha territótiu timorense husi aman ka inan timorense hetan prova husi asentu moris nian, iha ne’ebé sei lahetan lian ne’ebé kontrariu; Nasionalidade timorense bá ema ema ne’ebé moris iha entranjeiru sei prova tuir kazu ida-idak, husi rejistu deklarasaun ida ne’ebé depende hodi atu fó karik tuir lian hakrek iha asentu nian, hakerek tuir inskrisaun iha rejistu sivil timorense, ká sertidaun sarani nian.
Decreto-Lei n.o 2/2004, 4 de Fevereiro, Regime Jurídico da Identificação Civil artigu 1.o to’o artigu 17.o temi konaba Billhete de identidade.Nota de Entedementu Entre Ministériu Justisa, Ministériu Saúde, Miniatériu Estatal, Ministériu Edukasaun, Igreja,ONG servisu ba Feto, Labarik no UNICEF.
Decreto Lei Número 16/2003 konaba Identificação Civil e Criminal Alein ida ne’e, iha mós Codigo Civil hanesan papel base legal ida, atu identifika identidade sidadaun Timor Oan ne’ebé maka moris no hela iha teritorial Timor Leste.Diploma Ministerial N.o 199/GM/MAEOT/IX/09 de 15 de Setembro, Fixa Númeru Suco no Aldea iha Terrirtorio Nasional, Artigo 2 Distribuisaun denominasaun suco no aldeia sira.Konvensaun direito labarik nian artigo 7 no 1 labarik sei regista kedas wainhira nia moris, no sei iha Direito atu hetan naran, direito atu hetan Nasinalidade, no mos se bele karik iha direito atu koñese inanAman rasik i hetan kuidadu hosi sira .Regulamento UNTAET no 3 ∕ 2001 1 março, Artigo 5 liña 1.1 labarik ida Moris, nia inan e aman ou Parente iha dever atu ba regista sira nia oan nee iha semana hat (4 ) nia laran iha Konservatória Registo sivil nian. Konstituisaun Republika Democratika de Timor Leste Artigo 3 no 2 sidadun nanis timor leste nian Timor leste nian ema nebe moris nanis iha rai nasional , oan sira nebe aman ka inan moris iha timor leste, oan sira nebe aman ina laiha, nasionalidade eh rai moris fatin lahatene, Oan sira nebe aman ka inan ema rai seluk, nbe idade ona tinan sanulu resin hitu, no sira rasik mak hili sai timor oan.
Lei n.o 9/2002 loron 5 fulan Novembru, Lei Nasionalidade Artigu 23.o Prova nasionalidade orijináriu: Nasionalidade timorense orijináriu bá ema sira ne’ebé moris iha territótiu timorense husi aman ka inan timorense hetan prova husi asentu moris nian, iha ne’ebé sei lahetan lian ne’ebé kontrariu; Nasionalidade timorense bá ema ema ne’ebé moris iha entranjeiru sei prova tuir kazu ida-idak, husi rejistu deklarasaun ida ne’ebé depende hodi atu fó karik tuir lian hakrek iha asentu nian, hakerek tuir inskrisaun iha rejistu sivil timorense, ká sertidaun sarani nian.
Decreto – Lei no 1 ∕ 2004 ,4 de fevreiro, regulamento da lei da nasionalidade artigo 1 nasionalidade originaria por epeito da lei. Têm direito a nasionalidade timorense os individuos nascidos em territória timorense, filhos de pai ou mãe nascidos em timor leste, em cujo assento de nascimento se menciona nasionalidade timorense de algum dos progenitoris, em cujo assento de nascimento se indique o desconhecimentoda nasionalidade dos progenitoris, não de indiquem os progenitoris ou idique a prova da sua codição de apatrida, filho de pai e mãe estrangeiro, que após 0s 17 anos de idade declarem queren ser timorense.
Tem direito a nasionalidade timorense, os individuos nasidos em teritório estrangeiro de cujo assento de nascimento conste a menção espesial de que o pai ou a mãe são timorenses, nota de entendemento entre Ministerio Justiça, Ministerio Saude, Miniaterio Estatal, Ministerio Educasaun, igreja , ONG Servicu ba feto no labarik no UNICEF. Decreto Lei no 16 ; 2003 kona ba identificação Civil e criminal alein ida nee iha mos Codigo Civil hanesan papel base legal ida atu identifica identidade sidadaun timor Oan nebe maka Moris no hela iha Teritória Timor Leste.
BASE LEGAL ;
- Konstituisaun Republika Democratika de Timor Leste Artigo 3 no 2
- Regulamento UNTAET no 3 ∕ 2001 1 março, Artigo 5 liña 1
- DL 3/2016 nebe altera Dalima ho 84/2023.
- Nota de entendemento entre Ministerio Justiça, Ministerio Saude, Miniaterio Estatal, Ministerio Educasaun, igreja , ONG Servicu ba feto no labarik no UNICEF.
- Decreto Lei no 16 ; 2003 kona ba identificação Civil e criminal alein ida nee iha mos Codigo Civil hanesan papel base legal ida atu identifica identidade sidadaun timor Oan nebe maka Moris no hela iha Teritória Timor Leste.
- Knar atu Implementa servisu nebe mak DL 6/2015 artigo
- Diploma ministerial Artigo 8 aline 1, no. artigo 11 alinea 1. Koalia kona rai nebe sei administra husi Estado.
KOMPETENSIAS SMRNSC :
1. 17º pontu 1) husi DL 3/2016 nebe altera Dalima ho 84/2023, hatur kompetensia REJISTU, NOTARIADU NO KADASTRU mak :
a. Investe e harí, konserva, hadi’a no halo apetrechamentu ba edifísiu konservatóriu no servisu notariadu
b. Assegura simu no enkamiña rekerimentu hirak nebe partikular sira submete, ba Konservatória kompetente, tuir matéria no territóriu;
c. Assegura distribui dokumentu hirak nebe fo-sai hosi Konservatória, ba partikulár sira, relasiona ho sira-nia rekerimentu;
d. Fo-sai deklarasaun sira kona-ba idoneidade(kapasidade) pessoál no hela-fatin, relasiona ho rekerimentu hosi partikular sira;
e. Identifika propriedade hirak mamuk no propriedade hirak uza hela, propriedade hirak ne’e hanesan edifísiu hirak metin iha rai, ho terrenu hirak hale’u nia, nebe pertense ba Estadu no tama iha ninia sirkusnkrisaun administrativa;
f. Identifika ema sira nebe uza ka na’in ba rai hirak uza hela, nebe pertense ba Estadu no tama iha ninia sirkunskrisaun administrativa;
g. Promove iha regulariza situasaun hirak kona-ba ema uza ka sai na’in ba rai hirak mamuk maibe latuir regra no rai sira ne’e pertense ba Estadu no tama iha ninia sirkunskrisaun administrativa, maibé labele prejudika fali kompeténsia hirak própriu hosi Tribunal sira;
h. Kolabora ho instituisaun judisiál sira no ho organizasaun komunitária sira iha buka solusaun ba litíjiu (problema) nebe relasiona ho rikusoi-metin nebe lokaliza iha ninia sirkunskrisaun administrativa;
i. Organiza kadastru munisipál ba rai hirak mamuk no rai hirak uza hela no pertense ba Estadu no tama iha ninia sirkunskrisaun administrativa.
I.1. MISAUN no VISAUN
MISAUN (Artigo 53)
Servisu Munisipál Rejistu Notariadu no Servisu Kadastrál mak servisu husi Autoridade Munisipál ne’ebé nia misaun, ho orientasaun husi Prezidente Autoridade Munisipál, atu garante aplikasaun lejislasaun no ezekusaun polítika públika no programa governu nian iha ámbitu sira rejistu sira, notariadu no servisu rejistu nian.
Hirak ne’e mak kna’ar sira husi Servisu Munisipál Rejistu Notariadu no Servisu Kadastrál sira
a. Propoin ba Prezidente Autoridade Munisipál abertura prosedimentu aprovizionamentu ba ezekusaun obra konstrusaun, konservasaun ka reparasaun ba edifísiu sira ba instalasaun ka iha ne’ebé servisu rejistu no notariadu instala tiha ona;
b) Kolabora ho Servisu Aprovizionamentu Munisipál hodi prepara espesifikasaun téknika ne’ebé tenke hatama iha dokumentu prosedimentu aprovizionamentu nian ho hanoin ba adjudikasaun kontratu públiku ba ezekusaun obras ba konstrusaun, konservasaun ka reparasaun edifísiu ba instalasaun ka iha ne’ebé servisu rejistu no notariadu instala tiha ona;
c) Simu no rejista aplikasaun ba emisaun sertifikadu ida nee idade pesoál no prepara proposta ba desizaun ida hosi Prezidente Autoridade Munisipál kona-ba ida-ne’e;
d) Simu, rejista no enkamiña, ba rejistu kompetente ka servisu notariadu, kualkér dokumentu ka pedidu hosi indivíduu sira ne’ebé diriji ba servisu sira-ne’e ne’ebé la ezije prátika aktu sira pesoalmente;
e) Simu, rejista no entrega, ba indivíduu sira ne’ebé hato’o ona pedidu ba servisu rejistu ka notariadu liu hosi Autoridade Munisipál, resposta, desizaun ka sertifikadu sira ne’ebé servisu hirak ne’e haruka;
f) Kria no mantein rejistu atu alizadu kona-ba propriedade Estadu nian iha munisípiu;
g) Hala’o asaun identifikasaun no estadu konservasaun patrimóniu imobiliáriu Estadu nian iha munisípiu;
h) Identifika titular kaposuidór bens imobiliárius Estadu nian iha munisípiu;
i) Identifika situasaun okupasaun irregular propriedade Estadu nian iha munisípiu;
j) Informa ba Prezidente Autoridade Munisipál kona-ba situasaun okupasaun illegal propriedade Estadu nian no formula proposta, atu dirije ba Diresaun Jerál Terras no Propriedade sira Ministériu Justisa nian, ba konkluzaun kontratu arrendamentu ka despeju administrative ba okupante ilegál no relata faktu sira ba Ministériu Públiku;
k) Simu, rejista no fóin strusaun ba prosesu adjudikasaun arrendamentu nian ba propriedade Estadu nian iha munisípiu no fó opiniaun kona-ba valor ho si aluga sira ne’ebé seikobra tan ba proposta arrendamentu nian;
l) Asegura kumprimentu ba kontratu arrendamentu kona-ba propriedade imobiliária Estadu nian iha munisípiu;
m) Fóin strusaun ba prosesu atribuisaun ofisiál bens imobiliárius Estadu nian ba órgaun ka servisu Administrasaun Lokál Estadu nian;
n) Fó opiniaun kona-ba atribuisaun pozisaun kontratu la iha kontratu arrendamentu ba propriedade Estadu nian iha munisípiu;
o) Fó opiniaun kona-ba sub-arrendamentu propriedade imobiliária Estadu nian iha munisípiu;
p) Fó-hatene funsionáriu no ajente sira Administrasaun Públika nian ne’ebé hetan atribuisaun ba uma funsaun atu fó fila sira livre husi ema no propriedade, hafoin termina sira-nia relasaun profisionál ho Estadu;
q) Halo kolaborasaun ho instituisaun judicial sira no organizasaun komunitária sira hodi resolve disputa sira ne’ebé envolve propriedade imobiliária;
r) Halao knar sira seluk iha domíniu sira rejistu nian, notariadu no servisu kadastrál sira ne’ebé presiza ba dezempeñu kompeténsia sira ne’ebé sai responsabilidade ba Autoridade Munisipál, ne’ebé determina hosi nia superiór no ne’ebé la’ós responsabilidade hosi órgaun seluk ka servisu Autoridade Munisipál nian.
Konservatoriu Registo Civil maka, hala’o ka presta servisu ba publiku tuir programa ne’ebé trasa ona iha Planu Asaun Anual kada DGSRN, no planu sira refere sei konkretiza iha Planu Operasional ka Panu Aktividade kada Munisipiu ida idak iha Munisipiu Hotu inklui Munisipiu Liquiça, atu hakbesik atendimentu ba publiku no husi kedas tempu Estadu UNTAET nia tempu, simu dokumentu husi Munisipiu Sira no halo prosesamentu iha nasional, no depois de restaurasaun independensia RDTL iha tinan 2002 nasional komesa fo ona kompetencia ba munisipiu sira atu simu, Prosesa no sei fo legalidade iha regional deit, fahe ba regional Dili ho Baucau. To’o ohin loron hala’o nafatin servisu ne’ebé iha relasaun ho parseira registu Moris ligadu ho konfiksaun relijiosas diosese tolu hanesan Diosesa Baucau, Dili, Maliana, Ministeriu relevante, hanesan (Ministeriu Saude, Ministeriu Administrasaun Estatal, Ministeriu Finansas, Ministeriu Justisa ho ONG Internasional hanesan UNICEF, parseiru antigo, PLAN, World Vision nebe servisu hodi atinje metas ba registu moris nian nebe konsagra ona liu husi MoU iha tinan 2007 ne’e no halo renovasaun ho aumenta tan diosese Maliana iha 2010/2011,
I.2. VISAUN
Nu’udar mehi ida ne’ebé diak liu iha futuru, iha planu anual DGSRN no planu aktividade ka planu operasional ne’ebé halo husi Munisipal sira inklui Munisipiu Liquiça tenki banati tuir PAA ne’ebé trasa ona husi DGSRN Díli no Munisipiu sira baseia ba planu asaun anual DGSRN halo kontinuasaun ba planu aktividade ka planu operasional; ne’ebé iha futuru atu realiza mak hakbesik tan atendimentu ba sidadaun sira iha baze; atu hari’i tan edifisiu Registo Civil Ou Departamentu Registo Civil iha kada posto ne’ebé distansia dook husi kapital munisipal suku rua nulu resin tolu (23) no Aldeia (134) iha Munisipiu Liquiça, karik estabelese tan Posto Administrativu Loes, hamutuk hari’i iha postu tolu hanesan Bazartete, Loes ho Maubara, no Posto Administrativo Liquiça mai direta edifisiu DMCSRN Munisipiu Liquiça, tamba distánsia besik hela no Liquiça sei aumenta tan suku ida ba suku 23 hamutuk suku 24, atu atinji visaun hirak hirak ne’e tenki iha vontade no esforsu tomak entre ministeriu relevante atu halo konvokatoriu ruma hodi bele fo hanoin ba parseiru save ba Registo Moris nian iha territoriu nasional tomak atu kumpri no halo tuir idaidak nia knaar ne’ebé konsagra ona iha MoU nia laran atu bele halo servisu diak liu iha futuru, Sosializasaun lei sira relevante registo Moris No lei cadasatrais nian ba sidadaun hotu katak ne’e importante tebes ba sidadaun tomak iha Timor Leste.
AKTIVIDADES SERVISU MUNICIPAL REGISTO NOTARIADO E SERVICU CADASTRAIS
Programa Acesso à Justiça iha Programa ,Sub Programa no aktividade :
Programa : 1
Sub Programa : 2
Atividade : 4
ESTRUTURA ORGANIGRAMA
DIREÇÃO SERVIS
U MUNICIPAL REGISTO NOTARIADO SERVISU CADASTRAIS
MUNISIPIU DO LIQUIÇÁ
REKURSUA HUMANUS DSMRNSC.
NO | NARAN FUNSIONARIO | ID No. | POSISAUN | GRAU | No. HP |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |
1 | Jacinto Maria Augsuto | 6826 – 8 | Diretur SMRNSC | TP/D/7 | 78592565 |
2 | Ruben José Martins Freitas | 23985-2 | Xefe Dep SRN | TP/D/1 | 77426943 |
3 | Abilio Ramos | 24049-4 | Xefe Dep STPC | TA/E/5 | 77987146 |
4 | Alexandrinha S dos Santos | 46694-8 | Ajente AP Apoio SRN | ATA/F | 76688678 |
5 | Etelvina Maria dos Santos | – | Cazuais | ATA/F | 76302216 |
6 | Lidia Sampaio de Oliveira | – | Cazuais | ATA/F | 76530224 |
7 | Octavia dos Santos | – | Cazuais | ATA/F | 75763380 |
8 | Natalina Maria Alves Correia | – | Cazuais | ATA/F | – |
9 | Elvia Boavida da Silva | – | Cazuais | ATA/F | 78154950 |
10 | Natalino Sequeira da Silva | – | Cazuais | ATA/F | – |
11 | Juvinal de Jesus | – | Cazuais | ATA/F | – |
bele download formatu PDF iha kraik